Istorija

Berno zenenhundai, kaip ir kiti Šveicarijos zenenhundai (Apenzelerio, Entlebucho, didysis šeicarų zenenhundai) yra kilę iš senųjų molosų šunų, kurių pavadinimas atsirado iš Šiaurės Graikijoje buvusios Molotijos vietovės. Čia augo piligrimų lankomas šventasis ą¸uolas. Vietiniai prekeiviai atvykusiems piligrimams parduodavo šunis, vadinamus molosais, ir šie labai plačiai paplito. Manoma, kad šie šunys į Graikiją pateko kartu su Aleksandro Makedoniečio kariuomene. Alpėse molosai atsirado su Romos legionais ma¸daug prieš du tūkstančius metų. Šie šunys kry¸minosi su vietos aviganiais. Iš tų mišrūnų susiformavo Šveicarijos kalnų piemenų šunų dabartinė veislė - zenenhundai, kuri pavadinta tų vietovių, iš kur ji kilo, vardu. Šių šunų artimi giminaičiai yra senbernarai, rotveileriai, niūfaundlendai. IX am¸iuje Berno zenenhundai buvo beišnykstantys, tačiau 1907 m. veislė atgimė Šveicarijoje įsikūrus šios veislės klubui. Ma¸daug po 30 metų šios veislės atstovas buvo nuve¸tas į JAV, kur jie greitai paplito. Iš keturių Šveicarijos zenenhundų veislių Berno zenenhundai yra populiariausi. Gerai prisitaikę gyventi kalnuose, gano bandas Alpių pievose, tempia ve¸imėlius, saugo namų turtą. Šiuo metu labai palpitę ir kaip šeimos numylėtiniai.

Šaltinis: http://members.lycos.co.uk/silkrokas/